DRAUGYSTĖS DIENOS ir DRAUGYSTĖS LAIKAS šurmuliavo mūsų įstaigoje visą kovo mėnesį, kurių metu į ugdomąsias veiklas buvo integruojamos draugystės, pagarbos, atjautos ir empatijos vienas kitam temos. Vaikai kūrė „Draugystės laiškus“, rašė palinkėjimus draugams, piešė bendrus piešinius, diskutavo ir analizavo, ką gi jiems reiškia žodis DRAUGYSTĖ, DRAUGAS. Mažieji dalinosi mintimis, kokie jie patys yra draugai, kaip patiems sekasi draugauti su bendraamžiais.

Vaikų mintys:

DRAUGAS: galima su juo žaisti, apkabina,  myli, padeda, ateina į gimimo dieną, nesimuša, kartu šypsomės, mėgstame valgyti ledus.

DRAUGAS REIKALINGAS…, kad galėčiau viską pasakyti, kad nebūtų liūdna, kad mane apkabintų, kad būtų su kuo žaisti, kad paguostų, kai būna liūdna, kad kartu skaitytume knygas, kad kai blogai, būtų šalia, kad pralinksmintų.

Vaikai įgijo pozityvių bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimų, pagerėjo bendra emocinė savijauta, suprato, kad negalima ir kodėl negalima skriausti draugo, kad geras žodis gydo, o blogas – žeidžia.

Informaciją parengė Trakų lopšelio – darželio „Obelėlė“ psichologė Violeta Lenkauskienė

Kovo 25 dieną, per Gandrines, Lazdijų kultūros centre vyko  Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso Dzūkijos regioninis turas. Jame dalyvavo Rugilė Beatričė Vasilenkaitė ir Gabrielė Slavinskytė (mok. Vilma Šerpenskienė) atlikusios „Kur žalias šilalis“ ir „Padainuosiu tai dainelę“. Jos buvo buvo atrinktos Rūdiškių kultūros centro organizuotame vietiniame ture.

Konkurso komisiją sudarė Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus paveldo specialistė Loreta Sungailienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Etnomuzikologijos katedros dėstytoja doc. dr. Gaila Kirdienė ir Lazdijų kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Ingrida Neverdauskienė.

Komisijos narės konkurso pradžioje pasidžiaugė, jog malonu matyti besidominčius etniniu paveldu, kad yra augančių šioje terpėje ir skleidžiančių vietos, krašto folklorą, tradicijas. Visiems dalyviams linkėjo sėkmės. Na, o rezultatai bus skelbiami balandžio 5 dieną.

Regioniniame ture dalyvavo Alytaus, Trakų, Kaišiadorių, Lazdijų, Varėnos, Druskininkų savivaldybių liaudies kūrybos atlikėjai – vietinių turų laureatai.

Dėkojame mergaitėms ir jas paruošusiai muzikos mokytojai. Didžiuojamės ir linkime sėkmės.

Informacija ir nuotraukos Rūdiškių kultūros centro

Įvairioms kultūroms pasaulyje drugelis – tai gyvūnas, kuris simbolizuoja virsmą, augimą, asmeninę pažangą, aiškią kryptį gyvenime. Drugio gyvenimo ciklas – tai kūrybiškumo, pokyčių, džiaugsmo, begalinio potencialo simbolis. Drugelis išsirita iš kiaušinėlio ir tęsia savo gyvenimą vikšro pavidalu. Vėliau vikšras suformuoja lėliukę, sudaryta iš neperregimo kieto dangalo, kuriame drugelis labai pasikeičia. Kai ši metamorfozė baigiasi ir dangalas tampa skaidrus, pagaliau pamatome jį – gyvą, spalvingą ir nuostabiai sparnuotą suaugusį drugelį, kuris pradeda ciklą iš naujo.

Toks mažas ir trapus, bet kartu didelis ir gausus raštų, kurie ant sparnų ne šiaip sau, o kam, vaikai klausėsi ir patys  tyrinėjo, klausinėjo, nes taip įdomu, taip neįprasta, kai išgirsti, kad ant drugelio sparnų paprastai formuojasi tam tikro gyvūno raštai tam, kad drugelis pajutęs pavojų galėtų apsiginti sustingdamas. Edukacijos metu vaikai susipažino su tropinių drugelių ir vabzdžių įvairove, jų gyvenimo ciklu.

Priešmokyklinių ugdymo grupių ,,Drugelis” ir ,,Paukštelis” vaikai drąsiai klausinėjo, patys mąstė ir gautą informaciją vėliau panaudojo ugdomojoje veikloje, kurią patys ir inicijavo grįžę į grupes.

Turiningai, prasmingai ir greitai prabėgusi valanda buvo pripildyta žiniomis ir atsakymais į klausimus, o diskusijos grupėse tebevyksta iki šiol.

Juk nėr gražesnės Lietuvos nei ši
Vaikų širdim ir rankomis tapyta
Nors esam dar labai maži
Be galo mylim savo šalį šitą…

Kovo 10 – oji diena skiriama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Ugdomosios veiklos ne tik grupių erdvėse, bet ir lauke buvo skirtos būtent šiai didingai dienai įprasminti.

Lietuvą jaučiame širdimi ir šiandien dovanojame jai kiekvienas ką turime ir mokame gražiausio – savo mintis, dainas, šokius ir nuoširdų buvimą kartu.

Gražų kovo 8 dienos rytmety mūsų įstaigoje prasidėjo metodinė diena, kurios, kaip ir Trakų rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio tikslas: plėtoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinį ir pedagoginį bendradarbiavimą, savišvietą, patirties sklaidą, sutelkiant dėmesį į veiksmingą ugdymą, bendruomenės telkimo dermę, saugios ir modernios aplinkos kūrimą.

Metodinės dienos tema: ,,Mąstymo mokyklos” vaizdinių ugdymo priemonių naudojimas ugdomajame procese įgyvendinant atnaujintą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį. Tikslas: ugdytis nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo gebėjimus.

Visi įstaigoje dirbantys pedagogai pasidalino gerąja darbo patirtimi ugdomajame procese naudodami ,,Mąstymo mokyklos” vaizdines priemones.

Po atvirų ugdomųjų veiklų grupėse organizuota refleksija ir gautas grįžtamasis ryšys veiklos tobulinimui.

Dėkojame visiems dalyvavusiems.

Darželio bendruomenė džiaugėsi renginiu, kuriame vyko smagus pavasarinis šurmulys. Kaziuko mugės prekystaliai linko nuo įvairių rankdarbių, kuriuos vaikai gamino patys ir su tėvelių pagalba. Pirkėjus ir pardavėjus linksmino bei džiugino Kazytė, Kazimiera ir muzikantas Kaziukas. Vaikai kaip tikri prekybininkai leido derėtis, bet įvertino, kad jų rankomis pagamintas darbelis turi kainuoti nemenkus pinigus, todėl labai nenusileido. Visą dieną darželyje skambėjo muzika, o vaikai ėjo pas savo ,,kaimynus” (šalia esančios grupės vaikus), nes norėjosi ne tik parduoti, bet kažką gražaus ir pačiam nusipirkti.

Kaziuko mugei pasibaigus, jaunieji prekeiviai džiaugsmingai skaičiavo savo uždarbį.

Šiandien darželyje praūžė šventė ne tik žiemai išvaryti, kuo greičiau pavasariui prišaukti, bet ir įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti – UŽGAVĖNĖS!

Bobutė, kuri visą rytą kepė blynus ir sukvietė visus darželio vaikučius į šventę, buvo labai sušilusi ir išsigando vėjuoto oro, bet mūsų vaikai nusprendė, kad oras visai ne bėda ir žiemos mes kitaip neišvarysime, taigi, varėme žiemą su dainomis, šokiais ir darželio salėje ir kieme, kad greičiau tas lauktas pavasaris ateitų.

Persirengėliai gąsdino žiemą ir vieni kitus, varė šaltį, sniegą, vėją ir snaiges iš kiemo. Lašininiui, deja, taip pat teko nusileisti Kanapiniui, kad ir kaip stengėsi ,,smailinti savo liežuvį” ir savo jėgas bandyti virvės traukimo rungtyje. Kanapinis ir Lašininis draugiškai sutarė, kad vis tik laikas taip lauktam pavasariui.

Visa diena ir veiklos darželyje buvo skirtos Užgavėnėms. Puošėmės, ruošėmės ir stengėmės būti kuo baisesni. Po šventės, grįžę į grupes reflektavome ir diskutavome: kodėl Užgavėnių dieną reikia stebėti oraus?, kodėl Užgavėnių dieną reikia valgyti nuo septynių iki dvylikos kartų?, kodėl tokie svarbūs per Užgavėnės blynai ir ką jie simbolizuoja? Žinoma, į visus klausimus atsakėme arba išmąstėme savaip.

Svarbiausia, kad šiandien nebuvo žiūrovų, šiandien buvo svarbu prisidėti ir dalyvauti kiekvienam. Tikime, kad šiandien pabudinome žemę, perdavėme jai savo gyvybines jėgas ir kartu išvarėme visas negeroves, taip pat palydėjome žiemą.

Tėvelis nupiešė man Vytį, aš vėliavėlę nudažiau, ji popierinė ir mažytė, bet man už viską švies gražiau. Geltona, žalia ir raudona vėjeliui pučiant mirguliuos. Viena primins rugelių duoną, kita – kaip sodai mūs žaliuos. O ta trečioji tartum kraujas, vis neramins ilgai manęs, kol švies tėvynei rytas naujas, kol Vytis laisvę jai parneš. (Vytė Nemunėlis)