Darželio bendruomenė džiaugėsi renginiu, kuriame vyko smagus pavasarinis šurmulys. Kaziuko mugės prekystaliai linko nuo įvairių rankdarbių, kuriuos vaikai gamino patys ir su tėvelių pagalba. Pirkėjus ir pardavėjus linksmino bei džiugino Kazytė, Kazimiera ir muzikantas Kaziukas. Vaikai kaip tikri prekybininkai leido derėtis, bet įvertino, kad jų rankomis pagamintas darbelis turi kainuoti nemenkus pinigus, todėl labai nenusileido. Visą dieną darželyje skambėjo muzika, o vaikai ėjo pas savo ,,kaimynus” (šalia esančios grupės vaikus), nes norėjosi ne tik parduoti, bet kažką gražaus ir pačiam nusipirkti.

Kaziuko mugei pasibaigus, jaunieji prekeiviai džiaugsmingai skaičiavo savo uždarbį.

Šiandien darželyje praūžė šventė ne tik žiemai išvaryti, kuo greičiau pavasariui prišaukti, bet ir įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti – UŽGAVĖNĖS!

Bobutė, kuri visą rytą kepė blynus ir sukvietė visus darželio vaikučius į šventę, buvo labai sušilusi ir išsigando vėjuoto oro, bet mūsų vaikai nusprendė, kad oras visai ne bėda ir žiemos mes kitaip neišvarysime, taigi, varėme žiemą su dainomis, šokiais ir darželio salėje ir kieme, kad greičiau tas lauktas pavasaris ateitų.

Persirengėliai gąsdino žiemą ir vieni kitus, varė šaltį, sniegą, vėją ir snaiges iš kiemo. Lašininiui, deja, taip pat teko nusileisti Kanapiniui, kad ir kaip stengėsi ,,smailinti savo liežuvį” ir savo jėgas bandyti virvės traukimo rungtyje. Kanapinis ir Lašininis draugiškai sutarė, kad vis tik laikas taip lauktam pavasariui.

Visa diena ir veiklos darželyje buvo skirtos Užgavėnėms. Puošėmės, ruošėmės ir stengėmės būti kuo baisesni. Po šventės, grįžę į grupes reflektavome ir diskutavome: kodėl Užgavėnių dieną reikia stebėti oraus?, kodėl Užgavėnių dieną reikia valgyti nuo septynių iki dvylikos kartų?, kodėl tokie svarbūs per Užgavėnės blynai ir ką jie simbolizuoja? Žinoma, į visus klausimus atsakėme arba išmąstėme savaip.

Svarbiausia, kad šiandien nebuvo žiūrovų, šiandien buvo svarbu prisidėti ir dalyvauti kiekvienam. Tikime, kad šiandien pabudinome žemę, perdavėme jai savo gyvybines jėgas ir kartu išvarėme visas negeroves, taip pat palydėjome žiemą.

Tėvelis nupiešė man Vytį, aš vėliavėlę nudažiau, ji popierinė ir mažytė, bet man už viską švies gražiau. Geltona, žalia ir raudona vėjeliui pučiant mirguliuos. Viena primins rugelių duoną, kita – kaip sodai mūs žaliuos. O ta trečioji tartum kraujas, vis neramins ilgai manęs, kol švies tėvynei rytas naujas, kol Vytis laisvę jai parneš. (Vytė Nemunėlis)

Ar žinai, kas yra Lietuvos Respublikos Seimas?

Ar žinai, kiek Seimo narių dirba Seime?

Ar žinote, ką Seimo nariai veikia visą dieną?

Visa tai priešmokyklinio ugdymo grupių „Drugelis“ ir „Paukštelis“ vaikai sužinojo ekskursijoje Lietuvos Respublikos Seime. Pasitikusi vaikus, gidė paaiškino, kokios LR Seime galioja taisyklės. Su vaikais nusprendėme, kad jos labai panašios kaip ir darželyje, todėl jų laikytis bus labai paprasta ir lengva.

Smalsiai vaikščiojome po LR Seimo „labirintus“, taip LR Seimo koridorius pavadino gidė, taip juos vaikai ir atsimena: – ten tikri labirintai, ateini, o kur išeiti – nežinai – kalbėjo vaikai. Viskas mums buvo itin įdomu, todėl uždavinėjome labai daug klausimų, į kuriuos atsakyti gidei buvo iššūkių: – kiek valandų dirba LR Seimas?, kiek LR Seimo nariai ir prezidentas turi vaikų ir kiek jiems metų?, kodėl ir kaip reikia balsuoti būnant LR Seimo nariu?, kodėl tiek daug ausinių posėdžių salėse, kam jos reikalingos? ir t.t… Net nepriėmėme vieno įstatymo! Už, prieš ir susilaikau balsavo vaikai. Pasiūlyta, kad darželis dirbtų septynias dienas per savaitę. Šiuo klausimu vaikai pasisakė aiškiai: 11 prieš, 5 už, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas nepriimtas. Taigi, naujųjų LR Seimo narių nutarimu, darželis dirbs kaip ir iki šiol – penkias dienas per savaitę.

Pasiskirstę vaidmenimis patys atsakinėjome į klausimus. Vieni tą dieną buvome LR Seimo nariais, kiti – korespondentais. Iššūkių atsakinėjant į klausimus ir juos galvojant užteko, bet paklausus, ar sunkus Seimo nario darbas, mums jis pasirodė lengvas: – paspaudi mygtuką, pabalsuoji, pašneki, padirbi su kompiuteriu, pageri kavos ir važiuoji namo – kalbėjo vaikai. Tačiau pradėjus diskutuoti ir sustojus ties kiekvienu žingsniu iki paspaudus mygtuką ir kiek iki to dar reikia daug padaryt, visgi suabejojome, gal ir nėra taip lengva kaip mums atrodo.

Vaikai noriai klausėsi gidės pasakojimo apie Lietuvos, LR Seimo istoriją, LR Seimo narių darbą, susitiko su LR Seimo nare, diskutavo, uždavinėjo klausimus. Praeidami koridoriais pamatė ir pažino LR Seimo narius, kuriuos jie jau žino, nes: – aš mačiau per televiziją jį! – su nuostaba džiaugėsi vaikai.

Įspūdžių, pamąstymų daug, o klausimų dar daugiau, kuriuos parsivežėme į darželį ir dar ilgai spręsime, diskutuosime, gal net priimsime savus kiekvienos grupės įstatymus ir kas gali žinoti, gal tai buvo pirmas, bet ne paskutinis kartas, kai „pasimatavome“ LR Seimo nario kėdę, o gal kažkada joje sėdėsime ir įstatymus Lietuvai priimsime mes.

Dalyvaudami Pilietinėje iniciatyvoje „Atmintis gyva, nes liudija“ prisimename 1991 metų sausį, kai vienybės ir laisvės siekio vedini  Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę.  Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės Nepriklausomybę.

2023 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvoje vyko jau šešioliktą kartą. Kasmet minėjimas įgauna vis naują, ypatingą prasmę, nes keičiasi kartos ir, pasak žiniasklaidoje skambėjusios frazės, „laisvėje gimusios kartos Sausio įvykius pažįsta tik iš istorijos vadovėlių ir negausių dokumentinių kadrų“. Todėl labai svarbu perduoti žinią jaunajai kartai apie 1991 metų sausio įvykių svarbą ir prasmę mūsų valstybei.

Iniciatyvos simbolis – žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę.

Jis nuoširdžiai myli vaikus, jo ūgis siekia beveik du metrus, barzdą augina jau 49 metus, yra jautrus ir turi įstabų humoro jausmą. „Visuomet stengiuosi ne save rodyti, bet kuo labiau į šventę įtraukti vaikus, jų tėvus, senelius, nes Kalėdos – tai visų pirma yra šeimos, o ne Kalėdų Senelio šventė. Be proto džiaugiuosi vaikų klegesiu, šypsenomis, šventiniu šurmuliu, jauduliu, bendryste, šiluma, vaikų akimis, kurios laukia atsakymų į pačius svarbiausius jų klausimus“, – kalbėjo Kalėda.

O vaikų ir tėvų nustebimo, jaudulio, klegesio buvo tikrai daug Trakų lopšelyje – darželyje „Obelėlė“. Vaikai, tėvai, seneliai, močiutės ir kiti šeimos nariai šiltai, kupini laimės ir džiaugsmo pasitiko Kalėdų Senelį. Vaikai su dideliu nekantrumu jo laukė, nes tiek daug reikia paklausti, tiek paslapčių išsakyti, net savo laiškus atiduoti, kuriuos taip ilgai rašė laukdami Kalėdų.

„Ir jo barzda tikra ir jis visas toks didelis ir šiltas“ – kalbėjo vaikai. Vaikų džiaugsmui nebuvo ribų, o įspūdis ir po Šv. Kalėdų dar toks pat didelis, koks buvo ir per jas. Dar ir dabar vaikai kalba, diskutuoja, mąsto, koks gi tas Kalėdų senelis buvo, kokį maišą atsinešė, kaip jį nešdamas pametė ir paskui ieškojo.

„Tikėkite stebuklais, ir jie visą gyvenimą jus lydės“ – Lietuvos vyriausias Kalėdų Senelis Kalėda.

Dažnai tokio klausimo paklausia vaikai, kas gi tas adventas? Į jį kiekvienais metais atsako mūsų įstaigos priešmokyklinių ugdymo grupių „Drugelis“, „Paukštelis“ vaikai, o jiems padeda Trakų folkloro ansamblis „Radasta“.

Kasmet, likus kiek mažiau negu mėnesiui iki Kalėdų prasideda Adventas – ramybės ir susikaupimo laikotarpis, krikščionybėje žymintis laiką, kuomet tikintieji laukia Jėzaus gimimo metinių ir ruošiasi joms.

Būtent šiuo susikaupimo, ramybės laikotarpiu priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai ir paminėjo advento pradžią, vakaronės metu, kartu su tėvais ir folkloro ansambliu „Radasta“ pynė advento vainiką, nes būtent jis yra vienas iš svarbiausių elementų advento laikotarpyje.

Skambėjo adventinės dainos, buvo žaidžiami adventiniai liaudies žaidinimai, vaikai vaidino, pasakojo, ką žino apie šį laikotarpį jie. Folkloro ansamblis „Radasta“ mokė visą bendruomenę naujų žaidinimų, šokių, kurie galimi advento laikotarpiu. Vakaras pralėkė labai greitai, bet suspėjo pripildyti visų širdis ramybės, šilumos ir jaukumo, o iš bendro, labai jaukaus ir šilto rato labai nenorėjome išeiti, nes jame buvo taip gera.

Nuoširdžiai dėkojame folkloro ansambliui „Radasta“ už bendrystę, kuri tęsiasi jau dešimtmečius, nuoširdumą ir taip dosniai dalinamą išmintį mūsų bendruomenei.