Koks gimtadienis be dovanų ir sveikinimų? Jei sveikinimas su gimtadieniu rašomas ant atviruko, norisi, kad jis būtų originalus ir įdomus. Visiems patinka prasmingi gimtadienio sveikinimai, užrašyti ranka. Na, o štai, kai sveikiname savo darželį, tai sveikinimas turi būti didelis, spalvotas, linksmas ir džiuginantis kiekvieną, nes darželio gimtadienis yra mūsų visų gimtadienis. Šią dieną pradžiuginome savo draugus, sakėme jiems kuo daugiau gražių žodžių, padėjome vieni kitiems, džiuginome vieni kitus gražiomis šypsenomis, gerais darbais ir gražiais žodžiais. Juk visada malonu sulaukti išskirtinių sveikinimų. Geriausi gimtadienio sveikinimai tie, kurie parašyti ar net suvaidinti iš visos širdies. Todėl rytas įstaigoje ir prasidėjo nuo sveikinimų ir vaidinimų. Teatro rytmety visos grupės vaidino vieni kitiems, vaikai buvo ir aktoriai, ir žiūrovai, nes abu vaidmenys yra labai įdomūs ir smagu išbandyti kiekvieną. Taip vaidinome, taip džiuginome vieni kitus, kad nepastebėjome, kaip į mūsų darželį atvyko Kapitonas Flintas, kuris įsuko vaikus, tėvelius ir visą darželio bendruomenę į „Flintastikos“ sūkurį iš kurio taip nesinorėjo grįžti. Tokia visa nuostabi diena mūsų darželyje su daug juoko, daug dainų, žaidimų, vaidinimų ir šokių.

Dar vieni metai prabėgo, dar viena gimimo diena, dar vienas pasiekimas, dar viena šypsena, dar vienas geras darbas…! Taip viskas sukasi ratu ir taip greitai… Nesibaigiančių vaikų šypsenų, juoko, klegesio ir to šilto nuolatinio šurmulio linkime savo mylimam darželiui.

Nuo balandžio 17 d. iki 20 d. darželyje vyko Lietuvos mažųjų žaidynių II etapas. Vaikai sportavo, dalyvavo estafetėse ir net varžėsi tarpusavyje, viskas vyko taip, koks yra ir pagrindinis jo tikslas – padėti ikimokyklinio ugdymo vaikams suprasti ir pajusti fizinio aktyvumo teikiamą džiaugsmą.

Projekto uždaviniai:

  1. Parengti ir vykdyti reguliarius virtualius fizinio raštingumo užsiėmimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose (ne mažiau 3 k/sav).
  2. Organizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą ir pozityvias patirtis skatinančius renginius (festivalius).
  3. Supažindinti Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pedagogus su fizinio raštingumo ugdymo metodika.

Nesvarbu, kokio amžiaus vaikai varžėsi estafetėse ir rungtyse, padėjome vieni kitiems, gelbėjome draugus, ištikus bėdai, draugiškai sportavome ir supratome, kad labai linksma ir sveika sportuoti ir nugalėtojai esame kiekvienas, nes apdovanoti buvome visi.

Pavasaris ir Šv. Velykos, regis, neatsiejamas duetas – tiek vienas, tiek kitas žavi gyvybe, spalvomis, gera nuotaika. Vieni šią šventę sureikšmina labiau, kiti mažiau, tačiau švenčia ją bemaž visi. O ar žinote, iš kur ši šventė kilo, kokia jos istorija? Kaip Velykos buvo švenčiamos seniau ir kokios Velykų tradicijos vyrauja šiandieninėje kultūroje?

Būtent šiems klausimams atsakyti vyko ugdomosios veiklos įstaigoje, kurių metu vaikai informacijos ieškojo ir rado patys, „Mąstymo mokyklos“ įrankių pagalba ieškojo skirtumų ir panašumų tarp švenčių, grupavo, apibūdino ar įvardijo konkrečius objektus ar kas jiems būdinga. Taip pat pasidalino jau turima informacija ir žiniomis su bendraamžiais, aptarė žiūrėtą vaizdinę medžiagą su de Bono kepurėmis, patys formulavo klausimus ir į juos atsakinėjo. Kūrybinius darbelius atliko pasinaudodami sekos sudarymo žemėlapiais ar kūrė patys, išsikėlę hipotezes eksperimentavo. Veiklos vijo veiklas, kol atskriejo Šv. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Ją galime vadinti didžiąja pavasario švente. Lopšelio-darželio ,,Obelėlė”  vaikai, kupini pavasariškos nuotaikos, susirinko drauge pasidžiaugti, pašokti, pažaisti ir kartu pratęsti Šv. Velykų ilgąjį savaitgalį. Su vaikais linksminosi dvi šarkos ir kiškienė, na o šarkos nebūtų šarkos, jei nebūtų suslapsčiusios įstaigos teritorijoje margučių. Kiškienės nuogąstavimas dėl pamestų kiaušinių buvo išgirstas, vaikai juos visus surado, džiugiai rideno, džiaugėsi, vienas kitam demonstravo ir didžiavosi surastais kiaušiniais. Šv. Velykų rytmetys prabėgo taip džiugiai ir greitai, kad spėjome mirktelti, o vaikai jau pamatė ir: mokytoja, mokytoja, pažiūrėk, Velykų bobutės pas mus ateina!!! Ir taip, pas mus vakaronei su priešmokyklinio ugdymo grupėmis „Drugelis“ ir „Paukštelis“ atskubėjo mūsų nuostabus Trakų folkloro ansamblis „Radasta“. Ištikimi mūsų įstaigos bičiuliai, su kuriais ir adventas ir Šv. Velykos būna kitokios, kai susitinka kartos, tradicijos ir papročiai, kai didelė patirtis, nuoširdumas ir betarpiškas bendravimas su vaikais ir vaikų bendravimas su ansamblio dalyviais tik įrodo, kad tai yra taip svarbu kiekvienam, taip šilta ir gera. Gal todėl visa vakaronė vyko lyg šeimoje, be jokio susikaustymo, barjero, be įtampos ir nerimo. Ansamblio, vaikų ir tėvelių dainos, šokiai, rateliai, vaikų siūbavimai, bendravimas taip visus įsuko į bendrystės vakarą, kad visai nesinorėjo skubėti namo.

Džiaugiamės ir dėkojame Trakų folkloro ansambliui „Radasta“ už bendrystę, nuoširdumą ir šiltą vakarą.

DRAUGYSTĖS DIENOS ir DRAUGYSTĖS LAIKAS šurmuliavo mūsų įstaigoje visą kovo mėnesį, kurių metu į ugdomąsias veiklas buvo integruojamos draugystės, pagarbos, atjautos ir empatijos vienas kitam temos. Vaikai kūrė „Draugystės laiškus“, rašė palinkėjimus draugams, piešė bendrus piešinius, diskutavo ir analizavo, ką gi jiems reiškia žodis DRAUGYSTĖ, DRAUGAS. Mažieji dalinosi mintimis, kokie jie patys yra draugai, kaip patiems sekasi draugauti su bendraamžiais.

Vaikų mintys:

DRAUGAS: galima su juo žaisti, apkabina,  myli, padeda, ateina į gimimo dieną, nesimuša, kartu šypsomės, mėgstame valgyti ledus.

DRAUGAS REIKALINGAS…, kad galėčiau viską pasakyti, kad nebūtų liūdna, kad mane apkabintų, kad būtų su kuo žaisti, kad paguostų, kai būna liūdna, kad kartu skaitytume knygas, kad kai blogai, būtų šalia, kad pralinksmintų.

Vaikai įgijo pozityvių bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimų, pagerėjo bendra emocinė savijauta, suprato, kad negalima ir kodėl negalima skriausti draugo, kad geras žodis gydo, o blogas – žeidžia.

Informaciją parengė Trakų lopšelio – darželio „Obelėlė“ psichologė Violeta Lenkauskienė

Kovo 25 dieną, per Gandrines, Lazdijų kultūros centre vyko  Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso Dzūkijos regioninis turas. Jame dalyvavo Rugilė Beatričė Vasilenkaitė ir Gabrielė Slavinskytė (mok. Vilma Šerpenskienė) atlikusios „Kur žalias šilalis“ ir „Padainuosiu tai dainelę“. Jos buvo buvo atrinktos Rūdiškių kultūros centro organizuotame vietiniame ture.

Konkurso komisiją sudarė Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus paveldo specialistė Loreta Sungailienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Etnomuzikologijos katedros dėstytoja doc. dr. Gaila Kirdienė ir Lazdijų kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Ingrida Neverdauskienė.

Komisijos narės konkurso pradžioje pasidžiaugė, jog malonu matyti besidominčius etniniu paveldu, kad yra augančių šioje terpėje ir skleidžiančių vietos, krašto folklorą, tradicijas. Visiems dalyviams linkėjo sėkmės. Na, o rezultatai bus skelbiami balandžio 5 dieną.

Regioniniame ture dalyvavo Alytaus, Trakų, Kaišiadorių, Lazdijų, Varėnos, Druskininkų savivaldybių liaudies kūrybos atlikėjai – vietinių turų laureatai.

Dėkojame mergaitėms ir jas paruošusiai muzikos mokytojai. Didžiuojamės ir linkime sėkmės.

Informacija ir nuotraukos Rūdiškių kultūros centro

Įvairioms kultūroms pasaulyje drugelis – tai gyvūnas, kuris simbolizuoja virsmą, augimą, asmeninę pažangą, aiškią kryptį gyvenime. Drugio gyvenimo ciklas – tai kūrybiškumo, pokyčių, džiaugsmo, begalinio potencialo simbolis. Drugelis išsirita iš kiaušinėlio ir tęsia savo gyvenimą vikšro pavidalu. Vėliau vikšras suformuoja lėliukę, sudaryta iš neperregimo kieto dangalo, kuriame drugelis labai pasikeičia. Kai ši metamorfozė baigiasi ir dangalas tampa skaidrus, pagaliau pamatome jį – gyvą, spalvingą ir nuostabiai sparnuotą suaugusį drugelį, kuris pradeda ciklą iš naujo.

Toks mažas ir trapus, bet kartu didelis ir gausus raštų, kurie ant sparnų ne šiaip sau, o kam, vaikai klausėsi ir patys  tyrinėjo, klausinėjo, nes taip įdomu, taip neįprasta, kai išgirsti, kad ant drugelio sparnų paprastai formuojasi tam tikro gyvūno raštai tam, kad drugelis pajutęs pavojų galėtų apsiginti sustingdamas. Edukacijos metu vaikai susipažino su tropinių drugelių ir vabzdžių įvairove, jų gyvenimo ciklu.

Priešmokyklinių ugdymo grupių ,,Drugelis” ir ,,Paukštelis” vaikai drąsiai klausinėjo, patys mąstė ir gautą informaciją vėliau panaudojo ugdomojoje veikloje, kurią patys ir inicijavo grįžę į grupes.

Turiningai, prasmingai ir greitai prabėgusi valanda buvo pripildyta žiniomis ir atsakymais į klausimus, o diskusijos grupėse tebevyksta iki šiol.

Juk nėr gražesnės Lietuvos nei ši
Vaikų širdim ir rankomis tapyta
Nors esam dar labai maži
Be galo mylim savo šalį šitą…

Kovo 10 – oji diena skiriama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Ugdomosios veiklos ne tik grupių erdvėse, bet ir lauke buvo skirtos būtent šiai didingai dienai įprasminti.

Lietuvą jaučiame širdimi ir šiandien dovanojame jai kiekvienas ką turime ir mokame gražiausio – savo mintis, dainas, šokius ir nuoširdų buvimą kartu.

Gražų kovo 8 dienos rytmety mūsų įstaigoje prasidėjo metodinė diena, kurios, kaip ir Trakų rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio tikslas: plėtoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinį ir pedagoginį bendradarbiavimą, savišvietą, patirties sklaidą, sutelkiant dėmesį į veiksmingą ugdymą, bendruomenės telkimo dermę, saugios ir modernios aplinkos kūrimą.

Metodinės dienos tema: ,,Mąstymo mokyklos” vaizdinių ugdymo priemonių naudojimas ugdomajame procese įgyvendinant atnaujintą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį. Tikslas: ugdytis nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo gebėjimus.

Visi įstaigoje dirbantys pedagogai pasidalino gerąja darbo patirtimi ugdomajame procese naudodami ,,Mąstymo mokyklos” vaizdines priemones.

Po atvirų ugdomųjų veiklų grupėse organizuota refleksija ir gautas grįžtamasis ryšys veiklos tobulinimui.

Dėkojame visiems dalyvavusiems.

Darželio bendruomenė džiaugėsi renginiu, kuriame vyko smagus pavasarinis šurmulys. Kaziuko mugės prekystaliai linko nuo įvairių rankdarbių, kuriuos vaikai gamino patys ir su tėvelių pagalba. Pirkėjus ir pardavėjus linksmino bei džiugino Kazytė, Kazimiera ir muzikantas Kaziukas. Vaikai kaip tikri prekybininkai leido derėtis, bet įvertino, kad jų rankomis pagamintas darbelis turi kainuoti nemenkus pinigus, todėl labai nenusileido. Visą dieną darželyje skambėjo muzika, o vaikai ėjo pas savo ,,kaimynus” (šalia esančios grupės vaikus), nes norėjosi ne tik parduoti, bet kažką gražaus ir pačiam nusipirkti.

Kaziuko mugei pasibaigus, jaunieji prekeiviai džiaugsmingai skaičiavo savo uždarbį.