Dalyvaudami Pilietinėje iniciatyvoje „Atmintis gyva, nes liudija“ prisimename 1991 metų sausį, kai vienybės ir laisvės siekio vedini  Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę.  Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės Nepriklausomybę.

2023 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvoje vyko jau šešioliktą kartą. Kasmet minėjimas įgauna vis naują, ypatingą prasmę, nes keičiasi kartos ir, pasak žiniasklaidoje skambėjusios frazės, „laisvėje gimusios kartos Sausio įvykius pažįsta tik iš istorijos vadovėlių ir negausių dokumentinių kadrų“. Todėl labai svarbu perduoti žinią jaunajai kartai apie 1991 metų sausio įvykių svarbą ir prasmę mūsų valstybei.

Iniciatyvos simbolis – žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę.

Jis nuoširdžiai myli vaikus, jo ūgis siekia beveik du metrus, barzdą augina jau 49 metus, yra jautrus ir turi įstabų humoro jausmą. „Visuomet stengiuosi ne save rodyti, bet kuo labiau į šventę įtraukti vaikus, jų tėvus, senelius, nes Kalėdos – tai visų pirma yra šeimos, o ne Kalėdų Senelio šventė. Be proto džiaugiuosi vaikų klegesiu, šypsenomis, šventiniu šurmuliu, jauduliu, bendryste, šiluma, vaikų akimis, kurios laukia atsakymų į pačius svarbiausius jų klausimus“, – kalbėjo Kalėda.

O vaikų ir tėvų nustebimo, jaudulio, klegesio buvo tikrai daug Trakų lopšelyje – darželyje „Obelėlė“. Vaikai, tėvai, seneliai, močiutės ir kiti šeimos nariai šiltai, kupini laimės ir džiaugsmo pasitiko Kalėdų Senelį. Vaikai su dideliu nekantrumu jo laukė, nes tiek daug reikia paklausti, tiek paslapčių išsakyti, net savo laiškus atiduoti, kuriuos taip ilgai rašė laukdami Kalėdų.

„Ir jo barzda tikra ir jis visas toks didelis ir šiltas“ – kalbėjo vaikai. Vaikų džiaugsmui nebuvo ribų, o įspūdis ir po Šv. Kalėdų dar toks pat didelis, koks buvo ir per jas. Dar ir dabar vaikai kalba, diskutuoja, mąsto, koks gi tas Kalėdų senelis buvo, kokį maišą atsinešė, kaip jį nešdamas pametė ir paskui ieškojo.

„Tikėkite stebuklais, ir jie visą gyvenimą jus lydės“ – Lietuvos vyriausias Kalėdų Senelis Kalėda.

Dažnai tokio klausimo paklausia vaikai, kas gi tas adventas? Į jį kiekvienais metais atsako mūsų įstaigos priešmokyklinių ugdymo grupių „Drugelis“, „Paukštelis“ vaikai, o jiems padeda Trakų folkloro ansamblis „Radasta“.

Kasmet, likus kiek mažiau negu mėnesiui iki Kalėdų prasideda Adventas – ramybės ir susikaupimo laikotarpis, krikščionybėje žymintis laiką, kuomet tikintieji laukia Jėzaus gimimo metinių ir ruošiasi joms.

Būtent šiuo susikaupimo, ramybės laikotarpiu priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai ir paminėjo advento pradžią, vakaronės metu, kartu su tėvais ir folkloro ansambliu „Radasta“ pynė advento vainiką, nes būtent jis yra vienas iš svarbiausių elementų advento laikotarpyje.

Skambėjo adventinės dainos, buvo žaidžiami adventiniai liaudies žaidinimai, vaikai vaidino, pasakojo, ką žino apie šį laikotarpį jie. Folkloro ansamblis „Radasta“ mokė visą bendruomenę naujų žaidinimų, šokių, kurie galimi advento laikotarpiu. Vakaras pralėkė labai greitai, bet suspėjo pripildyti visų širdis ramybės, šilumos ir jaukumo, o iš bendro, labai jaukaus ir šilto rato labai nenorėjome išeiti, nes jame buvo taip gera.

Nuoširdžiai dėkojame folkloro ansambliui „Radasta“ už bendrystę, kuri tęsiasi jau dešimtmečius, nuoširdumą ir taip dosniai dalinamą išmintį mūsų bendruomenei.

2022 m. lapkričio 16 – 30 dienomis mūsų įstaigoje vyko ugdomosios veiklos, skirtos paminėti tarptautinę tolerancijos dieną (minima lapkričio 16 d.).

Šių metų tolerancijos dienos simbolis – NAMAS, todėl, būtent lapkričio 16 d. vaikai statė, aplikavo, piešė namus. Mažiesiems vaikams tai buvo jų namas, kur gera gyventi, didesni vaikai jau įvardijo, kad gera gyventi name, kuriame jauku, šilta ir visi draugiški. Vaikai samprotavo, mąstė, kūrė, pasitelkdami Mąstymo mokyklos įrankius: mąstymo raktas „Kas jeigu“ („Kas, jeigu nebūtų namų“, „Kas, jeigu būtume pikti?“), grupavo žemėlapyje didelius ir mažus namus, linksmas ir liūdnas emocijas, apibrėžimo žemėlapį pasitelkdami pasakojo, kas jiems yra namai, apibūdinimo žemėlapyje atvaizdavo, kokie namai būna, žiūrėjo ir analizavo su de Bono kepurėmis istorijas apie toleranciją.

Iki lapkričio 30 dienos vaikai savo pasigamintuose nameliuose žaidė, namus apgyvendino, visi bendrai sutarė, kad tolerancijos namuose gali gyventi visi, nes tolerancijos dienos ženklas namas – skirtas aptarti tai, jog žmonės gyvena visuomenėje, kaip daugiabučio name, kuriame kaimynai skirtingi, bet tai netrukdo žmonėms bendrauti, gyventi kaimynystėje.

Tolerancijos NAMAI iki šiol gyvena mūsų grupėse ir mūsų grupė, įstaiga, tai vienas didelis TOLERANCIJOS NAMAS.

Ruduo visai dar nežvarbus, išmargino medžių lapus, ir gražų rytmety mūs spalio į lauką
sukvietė vaikus.
Nuo paties mažiausio ir vyresnieji pasipuošę rudeniškais akcentais susirinko į bobutės ir
dieduko visaip kaip išgirtas kūrybinės raiškos savaitės „Spalvotas rudenėli“ pabaigtuves,
kartu su tėveliais, vaikučių pagamintų darbelių iš rudens gėrybių, parodėlės žvalgytuves.
Spalvingos rudeninės nuostabios nuotaikos negebėjo sugadinti net lengvas lietutis. Vaikai
entuziastingai šoko, dainavo, vienas kitą palaikė pasirodymų metu ir pasidalino su visais savo
gražiomis šypsenomis.
Rudens gėrybių žvalgytuvėse vaikai diskutavo, analizavo ir tyrinėjo savo ir draugų darbelius:
iš ko jie pagaminti, ką galima paragauti, kas skanu, sveika, saldu ar rūgštu, o kas, gal ir
nelabai skanu, bet sveika.
Nors lietutis pakrapnojo, smarkiai lyti nesumojo, nes žinojo jis tikrai, kad mums linksma gi
labai. Šokom, trypėm ir dainavom, sukomės ratu, vienas kito neužgavom, linksma mums
kartu. Dieduliukas ir bobutė džiaugėsi mumis labai, Obelėlės mes vaikučiai, mums lietus
niekai.