Tėvelis nupiešė man Vytį, aš vėliavėlę nudažiau, ji popierinė ir mažytė, bet man už viską švies gražiau. Geltona, žalia ir raudona vėjeliui pučiant mirguliuos. Viena primins rugelių duoną, kita – kaip sodai mūs žaliuos. O ta trečioji tartum kraujas, vis neramins ilgai manęs, kol švies tėvynei rytas naujas, kol Vytis laisvę jai parneš. (Vytė Nemunėlis)
