Tėvelis nupiešė man Vytį, aš vėliavėlę nudažiau, ji popierinė ir mažytė, bet man už viską švies gražiau. Geltona, žalia ir raudona vėjeliui pučiant mirguliuos. Viena primins rugelių duoną, kita – kaip sodai mūs žaliuos. O ta trečioji tartum kraujas, vis neramins ilgai manęs, kol švies tėvynei rytas naujas, kol Vytis laisvę jai parneš. (Vytė Nemunėlis)
Šiais slapukais aktyvinamos pagrindinės svetainės naršymo ar prieigos funkcijos. Be šių slapukų svetainė tinkamai neveiks.